10 pastiprinančių taisyklių MAMAI
Skaitykite arba klausykite įgarsinimo.
Šis įrašas gimė tam, kad pastiprinčiau mamas, kurias ima nepaaiškinamas graudulys, baimė dėl vaiko, kuomet jaučiasi negerai, neužtikrintai arba kitaip tariant „jaučiasi bloga mama“. Jeigu tokią būseną esi patyrusi ir tu, nusiramink – tu ne vienintelė susidūrei su liūdesiu, abejonėmis ir gal net kaltinai save, kad reikia džiaugtis kūdikiu, o tu liūdi, ašaroji. Gali būti jog tikėjaisi kitokio gimdymo, kitokio vaiko maitinimo, visiškai kitaip įsivaizdavai vaiko auginimą? Dabar kai jau realiai esi toje motinystėje, gali būti jog jautiesi nusivylusi savimi, nuvylusi savo vaiką, vyrą arba tiesiog emociškai jautiesi blogai. Jeigu aš bent kažkiek pataikiau, tai noriu tau pasakyti Tu susidūrei su tuo, su kuo susiduria daug jaunų mamų – įsivaizduotos/idealiosios motinystės griūtis prieš REALIĄJĄ, TIKRĄJĄ MOTINYSTĘ.
Paklausykite trumpos ištraukos:
Taigi, pažiūrėkime atidžiau ir pabandykim pagilinti suvokimą, kas tai yra iš tiesų būti Mama.
Būti mama, tai suprasti 10 taisyklių-dėsnių. Apie kiekvieną iš jų papasakosiu vėliau:
TAVO KŪNAS KAUPIA PATIRTĮ
MOTINYSTĖ – TAI TARNYSTĖ
NATŪRALI GAMTOS ATRANKA VEIKIA KIEKVIENĄ GYVYBĘ
PIRMASIS MĖNUO – LYG IŠLIKIMO KOVA
LŪKESČIAI IR REALYBĖ – 2 SESUTĖS PER KALNELĮ NESUEINA
TAVO AŠAROS – LEGALUS BŪDAS IŠLEISTI EMOCIJAS
MAMA – TAI PROCESAS
MAMA YRA SVARBI
MOTINYSTĖ – TAI LABAI LĖTI REZULTATAI
VIDINIAI RESURSAI – NEIŠSEKS, JEI PAPILDYSI.
1. TAVO KŪNAS KAUPIA PATIRTĮ. Mūsų visų kūnai tokie patys kaip prieš šimtus metų ir jie tikrai nepasikeitė tik dėl to, kad atsirado kompiuteriai, šviesolaidis internetas ir el. bankininkystė. Tai reiškia, kad nėštumo metu, gimdymo ir po gimdymo tu patiri viską, ką patirdavo tavo giminės moterys šimtus metų : skausmą-palengvėjimą; nerimą-ramybę; sveikatos silpnumą- jėgų antplūdį ir pan. Tai yra tarsi amerikietiški kalneliai – šiandien taip, o rytoj – kitaip. Gaunasi tokios mamiškos supynės – tai aukštai, tai leidžiamės žemai, ir vėl aukštyn. Tai yra normalu. Tada kai skrieji į viršų, jautiesi šaunuolė, gera mama. Bet atkreipk dėmesį, kai leidiesi žemyn – oj, kaip nesmagu, ar neplaki savęs, kad nesusitvarkai, kai nevaldai situacijos ir t.t. Suprasti šią taisyklę, tai priimti save ir savo kūną, priimti netobulumą, leisti sau pavargti, atleisti už sau liūdesį, už dažną vaiko sirgimą, už nespėtus sutvarkyti namus. Jeigu priimtum savo kūną kaip priima savo kūną kiti žinduoliai – pamatytum, kad visos patelės Gamtoje praeina etapus po gimdymo, kai negali lakstyti kaip gazelės lieknu liemeniu, kai negali susirasti maisto nes guli ir žindo mažylius, todėl kailis jų nušiursta, nebetenka gražumo ir grakštumo kūnas. Ir augalų pasaulis mums iliustruoja, po gražaus žydėjimo brandinamos sėklos, o jas išbarsčius, vietoje įspūdingo žiedo - styro nurudę stagarai. Aš tikrai nesakau, kad reikia tapti nurudusiu stagaru auginant vaikus. Aš sakau kad naudinga pažiūrėti į Gamtą ir priimti savo gyvenimo etapų skirtingumą bei susidėlioti prioritetus. Jūs galite sau leisti ilgiau pamiegoti, priaugt truputėlį daugiau svorio, vaikščioti sportiškai apsirengus ir patogiai apsiavus. Tiesiog leisti pabūti ne tokia tobula, nes toks etapas jūsų kūnui. Aš suprantu, kad galiu atrodyti senamadiškai, bet surizikuosiu – jūs galite sau leisti pabūti truputį netobula – kas 2 savaites nedažyti plaukų ir nagų, galite neplakti savęs už nenudepiliuotą kūną. Tiesiog dabar tavo toks etapas, kai tu gali pabūti labiau sau, o ne kitiems. Kasdieninė higiena ir švarūs drabužiai yra tai ko užtenka esant su naujagimiu ar kūdikiu ant rankų.
2. MOTINYSTĖ – TAI TARNYSTĖ. Vaikas gimsta ir jo pagrindinis tikslas šliaužti ir susirasti krūtį. Kitaip žinduoliai neišgyvena. Taip užkoduota naujagimio instinktuose, kurie suteikia SVEIKAM naujagimiui jėgų ropoti ir PAČIAM susirasti mamos krūtį per 1-2 val nuo gimimo, jeigu jam nesutrukdoma rutininėmis procedūromis (svėrimas, prausimas, ūgio matavimas, rengimas ir pan.). Supraskite, naujagimis – nesugadintas instinktų kamuoliukas. Jis žino labai gerai, ko nori. Geriau už jus, mane ar kitą suaugusį. Vaikas turi įgimtus refleksus ir poreikius – jis nori mamos artumo, kūno kontakto, mamos pieno, mamos kūno šilumos, mamos prisilietimų, mamos kvapo, mamos balso, kurį girdėjo visus 9 mėnesius sūpuodamasis įsčiose. Toks troškimas glaustis prie mamos yra būdingas kiekvienam žinduoliui, kaip išgyvenimo garantija ir tai yra teisėtas, įgimtas naujagimio poreikis. Atkreipkite dėmesį, kad jūs kaip mama galite nebūti pasiruošusi tokiam betarpiškam artumui su vaiku – gali apimti liūdesys, kad netekai ankstesnio gyvenimo, kuris buvo gerokai labiau suvaldytas – planavai kasdienybę, atostogas, laisvalaikį, o dabar po gimdymo įsivyrauja chaosas ir kol kas nematai situacijos pagerėjimo. Kai vaikas nemiega, verkia, atpila, žagsi, serga, nepriauga svorio – tai kardinaliai skiriasi nuo pamokymų knygose, kur kūdikiai tik „valgo, miega ir kakoja“ bei miega „po 15-18 val“. Susidaro tokia praraja, tarp įsivaizduotos Motinystės ir tarp realaus gyvenimo, todėl gali sukilti kaltės jausmas, kad padariau kažką ne taip kaip mokė kursuose ar rašė knygose. Kūdikis seka savo prigimtimi, todėl jo noras sūpuotis mamai ar tėčiui ant rankų yra sveiko mažylio poreikis. Ne, jis nėra sugadintas, nes vaiko išlepinti iki 6 mėnesių neįmanoma, todėl gali apimti desperacija tarp motiniško instinkto nuraminti vaiką paimant ant rankų ir atsispirti artimųjų pamokymams „nepratinti ant rankų“, „nemigdyti savo lovoje“ ir „leisti paklykti, kad prasivėdintų vaiko plaučiai“ ir pan. Taip jaustis natūralu, kai vidinė nuojauta sako vienaip, o aplinka kitaip.
3. NATŪRALI GAMTOS ATRANKA VEIKIA KIEKVIENĄ GYVYBĘ. Natūrali Gamtos atranka veikia visoms gyvybės formoms, visiems žinduoliams, žmogui – taip pat. Didžioji dalis mamų su naujagimiais yra sveiki ir jų žindymo pradžia – savaime sklandi. Kita dalis gimdyvių su naujagimiais „ištraukia“ mažiau laimingus bilietus, todėl jiems prireikia didesnės medicininės pagalbos gimdant ir daugiau žinių apie žindymą, palaikymo sunkiais momentais, moralinės paramos, žmogiškos šilumos ir palepinimo po gimdymo. Ne visi naujagimiai vienodai kabinasi į gyvenimą, kai kurie yra vangūs, įsivažiuoja lėčiau, jiems ir jų tėvams reikia daugiau pastangų. Draugės pusseserės kaimynė nėra „gera mama“ tik todėl, kad jos kūdikio svoris puikiai auga, lygiai taip, kaip anksčiau laiko gimęs ankstukas ar mažo gimimo svorio naujagimis neįrodo, kad jo mama „bloga“.
4. PIRMASIS MĖNUO – LYG IŠLIKIMO KOVA. Pirmas mėnuo yra kritinis. Jaunos moters gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių. Dabar ji nėra savo gyvenimo šeimininkė, kokia buvo prieš gimdymą: ji miega ne tada kai nori miegoti, bet tada kai vaikas miega arba vaiką prižiūri kitas suaugęs žmogus; ji valgo ne tada, kai yra alkana, o tada kai kas nors pagamina valgyti ir pabūna su vaiku. Jauna mama turi vaiką ant rankų 24 val. per parą, todėl neretai ateina beviltiškumo jausmas, nuovargis, jausmas Kad nesusitvarkau, silpnumas ir nusivylimas savimi kaip mama, ypač kaip yra įpratusi save lyginti su kitais rba kas nors iš aplinkos lygina pvz, na ko čia dabar verki, o kaip kitos susitvarko? Arba „nu jau pavargai, turi viską – skalbimo mašinas, indaploves, o kai aš auginau nebuvo nieko!” – jeigu taip girdite – tai jums yra toksinis turinys. Rekomenduoju nebendrauti, neskambinti tokiems žmonėms, nekviesti jų įsvečius, jeigu tai mama ra kita artima moteris – apribokite bendravimą iki minimumo. Rekomenduoju tokių žmonių žodžius įsivaizduoti kaip nuodų purkštuvą, jeigu negalite išvengti purkškiamos srovės, tai prisukite nuodų kranelį iki minimumo. Po gimdymo jūs esate jautri, pažeidžiama ir neturite storo šarvo kad atlaikytumėte nuodų srovę. Jūs esate jautri, nes GAMTA TAIP SUKŪRĖ MOTERĮ, PO GIMDYMI PASIKEIČIA HORMONŲ BALANSAS IR JŪSŲ IŠJAUTRĖJATE, kad rūpintumėtės savo kūdikiu, kad jautriai reaguotumėte, kad itin greit sureaguotumėte į jo ženklus ir kad nepaliktumėte savo kūdikio plėšrūnams. Mylėkite save ir saugokite save!
5. LŪKESČIAI IR REALYBĖ – DVI SESUTĖS PER KALNELĮ NESUEINA. Noriu papasakoti tau trumpą pasaką apie Gerąją Mamą. Ši mama gyvena pasakų ir reklamų karalystėje. Ją atpažinsi iš taip, kaip ji sėdi – tingiai atsilošusi fotelyje, ji skaito knygą ir klausosi ramios muzikos. Jos koja supuoja gultukyje snaudžiantį mažylį, ji apsirengus gražia ekologiškos medvilnės pižama, jos dailūs banguoti plaukai krenta ant pečių, dailios rankos verčia skaitomo romano puslapius, už praviro lango čiulba paukščiai. Ji triumfuoja laimėje, todėl retkarčiais pakelia prie lūpų taurę su nealkoholiniu šampanu. Ji tobula ir tobulas jos kūdikis. Už 2 valandų jis prabus, tada Gera mama paims vaiką ant rankų, nusineš į vonią, kur yra įrengtas vaiko vystymo ir prausimo kampelis. Čia išrengs mažyli, nupraus , pakeis jo sauskelnes kol jis žiūrės į juodai baltas IQ korteles. Tada sugrįš ir patogiai įsitaisiusi žindymo fotelyje priglaus vaikutį prie krūties ir pažindys jį 20 min. Mažylis pavalgęs atsirūgs ir užmigs, paguldytas savo lovelėje. Mama irgi atsiguls ir leis sau pamiegoti.... Ar nepasidarė pernelyg saldu? Greičiausiai pajutote mano ironiją. O juk nieko nepasakiau iš fantastikos srities – paminėjau tik keletą reklaminių siužetų, kuriuose parduodami gultukai, foteliai, vaikų lavinimo kortelės, drabužai mamoms. Šia pasaka parodžiau jums, kad mes nėštumo metu svajojom ir kaip šias svajones mums padėjo kurti prekybininkai.
Pirmiausia supraskime, nėštumo metu beveik kiekviena jauna moteris suformuoja lūkesčius kaip turėtų atrodyti jos motinystė, kuomet ji atlikinės socialinį vaidmenį „Mama“, bet kokie suformuoti lūkesčiai – tai visada šiek tiek nusivylimo. Kuo didesnis skirtumas tarp lūkesčių ir realybės – tuo skaudžiau išgyvenama realybė ir pasimetimas.
O svajoja visos:
· Kaip prižiūrės vaikutį;
· Kokiais drabužėliais rengs savo kūdikį;
· Kaip ekologiškai jį maitins;
· Kokiu gražiu vėžimėliu vežios;
· Kokioje lovelėje migdys kūdikį;
· Kokius barškučius ir žaisliukus duos savo vaikui;
· Kaip kartu lankys kūdikių baseiną, mankšteles, šokius, muzikos mokyklėles;
· Kaip atostogaus, lankys senelius, surengs krikštynas, parinks mokyklą ir t.t.
Ypač gerai svajonių aparatą kursto prekybininkai. Ar žinojai, kad nemokamas „paskaitėles“ organizuojantys prekybininkai, kuomet po nemokamų paskaitų vėliava pakišama užslėptą prekių reklamą – yra priskiriam prie juodųjų technologijų, yra draudžiama daugelyje šalių ir uždrausta Lietuvos reklamos įstatymu. Tai nusiakalstama, nes pasinaudojant mamos nepatyrimu rodomas pasiruošimas motinystei įsigyjant prekes: naujagimio ir gimdyvės kraitelius (beje tendencija - kasmet ilgėjantys sąrašai), gultukus, vibruojančias sūpynes, lovytę su paminkštinimais ir užuolaidėlėmis, pakabinamas karuseles su 12 skirtingų melodijų, „balto triukšmo“ aparatą, mamos-vaiko raciją, nepriklausomų ekspertų ištestuotas super duper saugias autokėdutes ir t.t. Koncentravimasis į pirkinius, diskusijos forumuose kur ir ką verta pirkti, kokie gamintojai geresni, sukuia iliuziją, neva taip ruošiamasi vaiko auginimui, nors iš tiesų daugiau nei pusės iš tų daiktų neprireiks arba jie bus panaudojami 1-2 kart tik todėl, kad buvo nupirkti. Tokią baigtį daugelio pirkinių iliustruoja skelbimai mamų forumuose apie „neišpakuotas arba tik 1 kartą panaudotas“ vaikų priežiūros priemones (gultukus, miegmaišiukus, šildykles, plovimo rinkinius, kūno priežiūros rinkinius, kremus, šampūnus, pabarstukus, nešiokles, pientraukius ir etc.)
Praktiškai žiūrint, tai pirkiniai nėra kažkoks blogis, taip tai yra priemonės vaiko auginimui, bet tik priemonės. Pernelyg įsitraukus į pirkinių-diskusijų etapą, gali būti nukreipiamas dėmesys nuo tikrojo pasiruošimo būti Mama. Nusipirkus automobilį, automatiškai neįgyjamas gebėjimas vairuoti – tam reikia mokytis, laikyti teorinius ir vairavimo egzaminus. Taip ir Motinystė, įsigijus daug kokybiškų priemonių, gera mama netampama. Kiekviena nėščia moteris skirtingai priima artėjantį vaiko gimimą, jos mintys ir įsivaizdavimai apima ne tik savo gyvenimo pokytį, bet ir aplinkos pasikeitimą. Išgirdus kitų moterų pasakojimus, paskaičius mamų forumus, gali atsėlinti baimė ir abejonės, ar sugebėsiu būti tokia Mama, kaip įsivaizduoju? Čia į pagalbą ateina nėštumo kursai, motinystės mokyklėlės, gimdymo ir žindymo kursai, kuriuose būsima mama ne tik išgirsta daug rekomendacijų, taisyklių, bet ir susiformuoja nuostatas, koks turėtų būti „idealus gimdymas, žindymas, vaiko auginimas ir t.t.“ Taip kuriasi iliuzija apie kažkokia mistiškąją idealiąją motinystę, kuri pasiekiama laikantis kursuose išdėstytų taisyklių.
6. TAVO AŠAROS- LEGALUS BŪDAS IŠLEISTI EMOCIJAS. Tavo ašaros – tai legalus būdas išsilieti emocijoms. Taip, taip, teoriškai mes žinome, kad hormonai po gimdymo sukyla ir moteris išjautrėja. Iš dalies tai tiesa, hormonų persitvarkymas po gimdymo – tai Gamtos rūpestis, kad mama būtų super jautri ir rūpintųsi savo vaiku, kuris savarankiškai neišgyventų, t.y. Gamta pasirūpino, kad patelės nepaliktų savo palikuonio plėšrūnams, ar mirčiai nuo bado. Dažnai raminu mamas, kad iš 10 moterų, kurios skambina dėl žindymo, 9 verkia. Pasakojant apie vaiką kyla nevaldomos ašaros? Tu bandai jas sulaikyti, bet negali. Ir nereikia. Neužlaikyk. Ašaros nėra blogis, kurį reikia slėpti, verkiant vienumoje, kai niekas nemato. Pasipylusios ašaros, tai Gamtos duotas ventilis iš leisti susikaupusias emocijas. Tai saugus būdas atsisveikinti su emocijų sankaupa. Prisiminkite, kad nutinka, kai išsiverkiame? Gerai paverkus, pasijuntame tuščios, galva be minčių. Vėl mintimis atsigęžiame į problemą, dėl kurios verkėme, ir žiūrim…. hmm jau taip stipriai nebeskaudina, net kyla naujos mintys, ką toliau daryti, kad pagerinti situaciją. Ką noriu tau pasakyti, nebijok verkti. Tai nėra blogas dalykas. Ašaros – yra legalius būdas išleisti emocijas. Jeigu po išsiverkimo pasijutai ramesnę, šiek tike ištuštėjusi – viskas gerai. Pastebėjau, kad moterys kai jau išsiverkia – tai palengvėja ir kurį laiką ramu. O pagimžiusios mamos verkia daug dažniau bet labai trumpai ir dažnai. Gimdyvių artimieji sutrinka, jie nežino ką daryti, ramina mamą, sako „neverk, viskas bus gerai“. Nukreipia jos dėmesį sakydami „neverk, žiūrėk vaikutis kaip šypsosi“, arba pagąsdina „neverk, nesinervuok taip, tavo nervai vaikui persiduos per pieną“ ir t.t. Nei vienas teiginys nėra geras, tiesiog artimiesiems sunku matyti moters ašaras, jie gali jaustis kalti dėl jos ašarų ir nežinoti, nei kuo kalti, nei kaip tos kaltės išvengti. Paaiškink artimiesiems, kurie nerimauja matydamo tavo ašaras. Išsiverkti – tai yra greičiausias ir visiškai nemokamas psichoterapijos būdas. O dabar nusišluostom ašaras ir einam pirmyn prie 6 punkto.
7. MAMA – TAI PROCESAS. Tau reikės mokintis būti Mama. Tai ne statusas, o PROCESAS. Ne, kursuose netampama mamomis. Juose sukaupsi daug žinių, labiau pasiruoši vaiko auginimui, bet tapti mama – tai praeiti motinystės keliu RALIAM GYVENIME. Tau svarbu mokintis IŠBŪTI MAMA. Susitaikyk, tu ne visada žinosi atsakymus, kodėl vaikas verkia, kodėl naktis buvo be miego, kodėl kūdikis pyksta, nors yra pavalgęs ir pakeistomis sauskelnėmis. Kartais tiesiog reikia išbūti mama – be aiškių atsakymų, neieškant lengvų kelių ar stebuklingų lašiukų nuo pilvuko. Būti mama – tai išbūti šalia vaiko. Raminti, glostyti, guosti, sūpuoti ir tiesiog išbūti šalia. Tai sunkiausias darbas, nes raminti verkianti kūdikį ir būti nežinioje yra 100 kartų sunkiau psichologiškai ir fiziškai, negu gėrėtis besišypsančiu mažyliu. Sunkiais momentais paklausk savęs, – jeigu aš būčiau kūdikis, kaip norėčiau, kad mano mama elgtųsi su manimi? Esu kelis kart uždavus šį klausimą tėčiams, kurie labai pergyveno, kad jų naujagimis įsitaisė prie mamos dvigulėje lovoje. Mačiau, kad susimąstė ir kilo graudulys. Tu irgi gali patirti, kai klausdama savęs, o kaip norėčiau kad mano mama elgtųsi su manimi kūdikystėje. Tu patirsi gilius jausmus, gailestį sau mažai ir bejėgei, ateis stiprus meilės jausmas sau praeityje ir savo vaikui dabartyje, o širdis padiktuos visai kitokius atsakymus, nei atrodė prieš užduodant šį klausimą sau.
8. MAMA YRA SVARBI. Tu esi labai svarbi daugeliui žmonių! Net jeigu tau atrodo, kad svarbus tik kūdikis, žinok tavo kūdikis neturi nieko artimesnio už tave. Jis tavo buvusi kūno dalis. Pasirūpinti juo tu gali tik tada, kai turi pakankamai vidinių resursų. Pasirūpink, kad tavo resursų nepritrūktų. Kasdieninė praktika turėti laiko sau – ne prabanga, o būtinybė. Vyras ,ar artimieji gali pabūti su vaiku pusvalandį/valandą (net jeigu tai naujagimis), kol tu: pasilepinsi šiltam duše, ar pagulėsi vonioje, pasivaikščiosi netoli namų, susitiksi arbatos puodeliui su draugėmis, pasimankštinsi, gulėdama paklausysi raminančios muzikos, nueisi pas kosmetologę.
9. MOTINYSTĖ – TAI LABAI LĖTI REZULTATAI. Paradoksas, bet moterys, kurios yra nemažai pasiekusios profesinės karjeros srityje (turiu minty išsilavinimą, įgytą profesiją, vadovaujamą darbą ir t.t.), tokios moterys itin skausmingai išgyvena pirmuosius motinystės metus. Pirmieji vaiko auginimo metai, o ypač pirmasis mėnuo – tai laikotarpis, kai viskas vyksta chaotiškomis sąlygomis. Kitaip tariant mama, iki tol gana sėkmingai valdžiusi savo gyvenimą, praranda kontrolę. Kontrolė – tai iliuzija, kad viskas saugu ir suvaldyta. Kontrolė – tai įtakos darymas ir rezultatų gavimas. Moterims pripratusioms sukontroliuoti ir suvaldyti procesus (aš beje save priskiriu prie tokių moterų), taigi pripratusioms kontroliuoti, ypatingai sunku paleisti kontrolę ir megzti dialogą su vaiku, leisti klysti, leisti mokytis, priimti kad kūdikis kažko nemoka bet mokinasi.
Kviečiu pasigilinti tave, kaip tave augino mažą tėvai. Jeigu buvo įprasta mylėti tik už puikius rezultatus (gerus pažymius, pasiekimus sporte, universiteto diplomus ir t.t.) , tai užaugusi mergaitė, tapusi mama irgi panašiai elgiasi – įrodinėja savo gerumą rezultatais: gražius namų, sutvarkyta aplinka, kad kaimynai aikčiotų, investuoja į vaikų tobulinimą, kad būtų galima pasididžiuoti prieš gimines, na trumpai tariant – įrodinėja savo vertę ir vaikus paverčia įkaitais. Tarsi be įrodinėjimo, be rezultatų – žmogus yra nevertingas. Kas nutinka elgiantis tokiu pačiu stiliumi kai gimsta vaikas: mama po gimdymo didžiuojasi – štai koks puikus rezultatats – pagimdžiau, turiu vaiką, aš esu Mamam, tačiau vėliau ateina suvokimas – praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams - nėra ką parodyti, nėra rezultato – vaikas verkia, valgo, miega, kakoja, serga ir .t.t. O kas nutiktų, jei mama pradėtų pasakoti apie motinystės rezultatus : kaip kūdikis kelia galvytę, kaip išaugo šliaužtinukus, kad jau moka guguoti? Greičiausiai suvoktų, kad tokie rezultatai nėra kotiruojami, t.y. nėra ypatingai vertinami aplinkinių, netgi priešingai – kartais sureaguoja pašaipiai. Taigi, suvokimas, kad kūdikis yra lėtai kintantis rezultatas ir priėmimas savęs (kontroliuojančios, norinčios rezultatyvumo) – tai esamo realybės priėmimas bei įgalinimas savęs, paieškoti O kaip galėčiau gyventi savęs nealindama ir neplakdama vidiniais botagais? Padėtų įsisamoninimas, meditacija, pasivaikščiojimas, t.y. sulėtinimas savęs ir priėmimas savęs tokios sulėtėjusios. Tu esi vertinga kaip moteris, kaip žmogus, kaip mama VISADA, o ne tik tada kai bėgi žiurkėno rate? Pastebėjau, kad pačios sėkmingiausios mamos - samoningos, jos žinano savo silpnas vietas ir moka save pastiprinti pvz – atpažysta savyje ypatingą polinkį kontroliuoti, ir mokinasi nekontroliuoti, išbūti ir priimti. Kitas pavyzdys, tai kraštutinumas, kurį kartais naudoju žindymo konsultacijose, kuomet konsultuoju itin įsitempusias mamas, kurios negali atpalaiduoti pečių linijos, aš jų klausiu:
- Ar žinai, kokios moterys žindo lengviausiai ir joms sekais be pastangų?
- Ne nežinau;
- Ar nori sužinoti?
- Taip, noriu.
Tuomet sakau, „Lengviausiai žindo - asocialios mamos, primityvių tautelių moterys“.
Ir tai yra tiesa, nes šios moterys neapsikrauna rūpesčiais, yra atsipalaidavusios – o tai viena iš būtinų sąlygų gerai laktacijai. Taigi, šiek tiek galima pasimokyti ir iš tokių moterų.
10. VIDINIAI RESURSAI – NEIŠSEKS, JEI PAPILDYSI. Tu gali pasirūpinti kitais, aptarnauti, patarnauti tik su viena salyga – kai pati turi pakankamai vidinių resursų. Tavo vidiniai resursai turi būti nuolat papildomi. Jeigu tavo vidiniai resursai išseko, tu dar kažkurį laiką veiksi iš inercijos ir gal net pati nežinsi iš kokių resursų semi. Kartais ten visiškas minusas ir nebėra iš ko semti. Tokiais atvejais tu pajausi apatiją, beviltiškumo jausmą, nemigą, nepaaiškinamą baimę, panikos atakas ar bet kurį simptomą, susijusį su tavo psichine sveikata. Sustok semti iš minusinių resursų ir nedelsdama pasirūpink savimi. Tau gali padėti psichoterapija. Ieškok pagalbos ir žinok, pasirūpindama savo emocijomis, tu rūpiniesi vaiku. Tavo ramybė kitomis spalvomis nuspalvins ir vaiko kūdikystę. Jeigu jauti, jog nepavyksta savarankiškai susitvarkyti, kreipkis drąsiai į mane – aš dirbu kaip Geštalto psichoterapijos praktikė ir teikiu konsultacijas nuotoliniais būdais bei gyvai psichoterapijos kabinete. Konsultacijos metu tau bus saugu kalbėti, atsiverti, o aš išbūsiu šalia, kai pažvelgsi į save atidžiau, giliau ir surasi sau rūpimus atsakymus. Jeigu aš negalėsiu priimti, rekomenduosiu patikimas koleges psichoterapeutes. Svarbu, kad neužsibūtum per ilgai nemigos ir panikos atakų etape, o skubiai ieškotum pagalbos. Atmink, vaikui reikia mamos – nebūtinai tobulos, bet būtinai gyvos ir sveikos!
Čia sustosim. Dėkoju, kad išklausei ir kviečiu keliauti toliau – Į KITAS Pieno upės, meilės ežerai temas.